Lietova

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Lietuvos Respublika

(Platiau) (Platiau)
Valstībėnė kalba	Lietoviu
Suostėnė	Vėlnios
Dėdliausis miests	Vėlnios
Valstībės vaduovā	Valds Adomkus Prezidėnts Gedimins Kėrkėls Prėmjiers
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	65 300 km² (120) 1,35%
Gīventuoju  - 2005 III ketvėrtis  - Tonkoms	3 412 600 (125) 52,50 žm./km² (114)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīventuojui	2004 62,44 mlrd. LTL (75) 18 174 LTL (48)
Valiota	Lits (LTL)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +2 UTC +3
Liousoms Paskelbta Pripažinta TSRS okopacėjė Atkorta Pripažinta	Nu Rusėjės imperėjas 1918 vasarė 16 1920 lėipas 12 1940 rogpjūtė 3 1990 kuova 11 1991 siejės 6
Valstībėnis himnos	Lietovuos himnos
Interneta kuods	.LT
Šalėis tel. kuods	370

Lietova (lt. Lietuva) - Šiaurės Euruopas valstībė pri Baltėjės jūras. Anuos suostinė īr Vėlnios. Lietova rėbuojas so Latvėjė, Baltarosėjė, Lėnkėjė, Rosėjė (Kalėningrada srėtėm). Lietova īr ES ė NATO narie.

[taisītė] Ėstuorėjė

Rašītėniūs šaltėniūs Lietovuos vards pėrma karta pamėnavuots 1009 metās (Kvedlinburga analūs). IX-XII omžēs vīka Lietuvuo bovosiu baltu gentiu jongėmosis ė egzėstava konfederacėjėnė Lietovuos valstībė. XIII omžė ontram ketvėrtie Lietovuos žemės sosėjongė i Lietuvuos konėgaikštėjė (vieliau Lietuvuos Dėdliuojė Konėgaikštīstė, LDK).

XIII-XIV o. LDK ėšauga i galinga valstībe. 1386 metās Lietovuos dėdliajam konėgaikštiou Jogailā palėkos Lėnkėjės karaliom, 1387 metās Lietova bova ėr apkėkštėta. 1413 apkrėkštīta Žemaitėjė.

1569 m. pasėrašios Lioblėna onėjė, Lietovuos ė Lėnkėjės persuonalėnė unėjė palėka dvėjū šaliū konfederacėjė (Abėjū Tautū Respoblėka).

Pu 1795 m. tretē Abėjū Tautū Respoblėkas padalėnėmā dėdliuojė dalis dabartėnės Lietovuos terituorėjės palėka Rosėjės valdiuo. Ožnemonė atėteka Prūsėjē.

1918 m. vasarė 16 d. bova paskelbta aple Lietovuos valstībės atkorėma.

1919 m. Lietova kariava so buolševėkās ėr bermuontėninkās. 1919-1920 m. vīka ginklouts konflikts so Lėnkėjė diel Vėlnė ė Sovalku kraštū.

1940 m. Lietova okopava Tarību Sājunga.

1988 m. Lietovuo sosėkūrė Lietovuos Parsėtvarkīma Sājūdis, katras jiemė sėiktė Lietovuos nepriklausomībės. 1990 m. kuova 11 d. Lietova (pėrmuojė ėš Tarību Sājungas respoblėku) paskelbė aple ėšėjėma ėš Tarību Sājongas.

2004 m. kuova 29 d. Lietova patapa NATO narė.

2004 m. gegožė 1 d. Lietova patapa Euruopas Sājongas narė.

[taisītė] Puolitėnė sistema

Lietovos Respoblėka īr daugiapartėnėparlamėntėnė demuokratėjė. Valdīma sistema: parlamėntėnė demuokratėjė.

Šalėis vaduovs - prezidėnts, renkams tiesiuoginiūs rinkėmūs pinkiū metū kadencėjē. Prezidėnts skėr ministr pirminink (tvėrtėn Seims), ministra pirmininka teikėmo skėr ministrus. Īr vīriausėsis kariniū pajiegū vaduovs, tep pat skėr vėsū teismū (ėskaitont ė Kuonstitucini teism) teisiejus. Prezidėnts formoun Lietovuos ožsiene puolėtėk.

Istatimū leidžiamuoji valdžė: Istatimū leidžiamuoji valždė prėklausa vėinū rumū Lietovuos Parlamėntou - Seimou. 141 Seima narīs renkams keturims metams, posė (71) - tėsiuogē, kėtė 70 vagol partijū sarašus (propuorcėnė rinkėmū sistemo). Tik daugeu negu 5 % partinis sarašos gaun vėit Seimė.

Vikdomuoji valdžė: Vėriausībė (vadovaun Ministros Pirmininks).

Narē i savėvaldībiū tarības renkamė tėsiuogē, mer renk tarība. Užtėkrėnėmou, ka apskritie būto laikomuos Konstitucėjės ė istatimū, vėriausībė skėr kėkvėinuos apskrėtėis viršinink.

Rinkėmū teise Lietovuo tor vėsė prietėlē, katrėj tor 18 metū. Ī Seima gal būtė renkamė prietėlē nu 25 metū, ī prezidėntus gal kandidatoutė prietėlis ne jaunesnis nego 40 metū.

[taisītė] Prezidentā

[taisītė] 1918-1939

• Antanas Smetona 1919 balondė 1 - 1920 bėrželė 19
• Aleksandros Stulginskis 1922 groudė 21 - 1926 bėrželė 7 pėrms kuonstitocėnis prezidėnts
• Kazīs Grinius 1926 bėrželė 7 - 1926 groudė 19
• Antanas Smetona 1926 groudė 19 - 1940 bėrželė 15 atējė ė valdė pu parversma.
• Antanas Merkīs 1940 bėrželė 15 - 1940 bėrželė 17 prezidėntou Antanou Smetonā palėkus Lietova, ējė prezidenta pareigas

[taisītė] Nu 1990 metu

• Algėrds Brazausks 1993 vasarė 25 - 1998 vasarė 26
• Valds Adomkos 1998 vasarė 26 - 2003 vasarė 26
• Rolands Paksos 2003 vasarė 26 - 2004 balondė 6 nušalints nu pareigu par apkaltuos procėsa.
• Valds Adomkos 2004 lėipas 12 - dabā

[taisītė] Admėnėstracinis suskīrstīms

Lietovuos apskritis

Lietovuos terituorėjė suskīrstīta i 10 apskritiū. Apskritis sudara 60 savėvaldībiū - 9 miestū, 43 rajuonū ė 8 naujā sodarītas 2001 metās. Savėldībes suskaidītas i 546 senionėjes.

• Lietovuos apskrėtīs:
  • Alītaus apskrėtis
  • Kauna apskrėtis
  • Klaipiedas apskrėtis
  • Marėjampuoles apskrėtis
  • Paneviežė apskrėtis
  • Tauragies apskrėtis
  • Telšiū apskrėtis
  • Otenas apskrėtis
  • Šiauliu apskrėtis
  • Vėlniaus apskrėtis

[taisītė] Geografėjė

Laukā ė pėivās užjem 57 % , mėškā ė krūmā - 30 % , pelkes - 3 % , vdau ondenīs - 4 % , kėtas žemes - 6 % terituorėjės.

Lietovuos klėmats īr vėdotėnėškā šėlts vėdutiniū platumū, ėš jūrėne pereinuntis i žemīnin.